Failų fragmentacija

Failų fragmentacijaSveiki infogalaktikos skaitytojai. Šiame pasakojime sužinosite fragmentacijos keliamas problemas ir kaip su jomis kovoti.

Visi atliekami veiksmai bus nukreipti pagrindiniam kompiuteristų tikslui – maksimalios greitaveikos išgavimui ir informacijos kaupiklių ilgaamžiškumo padidinimui.

Pradedant kovoti su fragmentacija pirmoje eilėje būtina pašalinti visą informacinį „šiukšlyną“ naudojant tam skirtas programas. Tačiau vien nereikalingų failų išvalymas neduos pilno rezultato, jeigu nekreipsime dėmesio į failų fragmentaciją. Todėl vertėtų susipažinti su šiuo priešu iš arčiau.

Kaip fragmentacija įtakoja kompiuterio greitaveiką?

Teisybės vardan derėtų paminėti, kad visuose informacijos kaupikliuose failai fragmentuojasi. USB atmintinės, SSD diskai ar HDD nėra apsaugoti nuo šio nemalonaus efekto. Tai nevaldomas procesas, atsirandantis dėl informacijos įrašymo, kopijavimo ar šalinimo.

Kol failai įrašomi į kaupiklį pirmą kartą, viskas vyksta nuosekliai ir visada į eilės tvarka išdėstytas kaupiklyje įrašymo vietas, pavadintas klasteriais. Ir taip rašome informaciją, užpildydami tą erdvę bet kokio tipo failais kol pasieksime 80 – 85% disko talpos. Kitaip tariant būtina palikti 15 – 20% laisvos vietos.

Taip užpildytas diskas nebus fragmentuotas ir tuos failus vartotojas pasieks labai greitai. Ir nesvarbu tai filmai, muzika ar programos. Bandykime analizuoti visą šį veiksmą HDD technologijos disko pavyzdžiu

hdd

Tačiau eksploatacijos metu diske esantys failai bus perkeliami į kitas laikymo vietas, trinami ir t.t Šitų manipuliacijų pasekoje kaip kurie klasteriai bus išvalyti ar perkelti. Atsiras tuščios „skylės“, kurios užsipildys naujai įrašytais failais. Tokiu būdu, net eilės tvarka įrašyti failai po tam tikro laiko bus išbarstyti po visą kietojo disko erdvę.

Ir dabar norint nuskaityti bet kokį failą iš tokio disko nuskaitymo – įrašymo galvutė pradės chaotiškai blaškytis po magnetinio disko paviršių. Tai labai atsilieps bendrai greitaveikai (ir taip lėtam konstruktyviniu požiūriu) kietojo disko.

Sisteminis diskas, kur įdiegta operacinė sistema labiausiai veikiamas fragmentacijos, nes pati sistema veikdama įrašinėja ir trina daugybę failų darbo metu. Tai dar labiau sulėtins kompiuterio darbą.

Tokiu būdu kietasis diskas labai greitai nusidėvės mechaniškai ir vartotojas gali prarasti sukauptus failus.

Ir dabar po truputi priėjome prie atvirkštinio veiksmo – defragmentacijos

Tai procesas, kuris surenka išbarstytus failus ir išdėsto juos vėl eilės tvarka disko paviršiuje. Šį veiksmą atlieka tam skirtos programos. Operacinė sistema „windows“ turi savus integruotus įrankius failų defragmentavimui, bet šalutinių gamintojų programos veikia geriau.

Tam tikslui yra sukurta tikrai daug programų ir didžioji jų dalis yra nemokama. Viešai neskelbsiu konkrečios programos pavadinimo, kad nekaltintumėt reklamavimu, bet jeigu įdomu ką naudoju pats klauskite komentaruose straipsnio apačioje

defrag

Pabaigoje duosiu kelis praktinius patarimus:

USB atmintinių ir SSD diskų defragmentuoti nereikia, jie yra labai spartūs, nes neturi judamų mechaninių dalių ir fragmentacija neturės įtakos jų greitaveikai.

Priešingai, šių tipų kaupikliai turi ribotą trynimų – irašymų skaičių, todėl pradėjus juos defragmentuoti ženkliai sutrumpinsite šių nepigių įrenginių tarnavimo laiką.

Parašykite komentaruose savo nuomonę apie šią problemą. Jeigu tema bus įdomi įrašysiu video pamokėlę, kaip savo jėgomis galėsite atlikti disko priežiūrą

Return to Top ▲Return to Top ▲