Pereiti prie turinio

Kas lėtina kompiuterio darbą?

Nesu žodžio ir plunksnos meistras, todėl nerašysiu didelių įžanginių pasisakymų šia tema. Bandydamas papasakoti Jums apie kompiuterio darbą, pradėsiu nuo to momento, kada tapote šio įrenginio savininku.

Taigi: išpakavę šį technikos stebūklą pirmiausiai ieškote naudotojo vadovo, kur tikitės atrasti išsamią instrukciją kaip pradėti juom naudotis. Karštligiškai vartydami pridedamą dokumentaciją pradedate suprasti, kad ten daugiau kalbama apie techninius parametrus ir valdymo mygtukų paskirtis ir išdėstymą.

Gamintojas pagamino o pardavėjas pardavė Jums žaisliuką visai nesukdami sau galvos kaip juo naudositės. Lengviau bus tiems, kas jau įgijo patirties ir turi pradinį kompiuterijos žinių bagažą. Pradedantieji naudotojai iš pirmos dienos susidurs su tūkstančiais klausimų į kuriuos čia ir bus atsakyta.

Iš kokių elementų susideda kompiuteris? Štai toji dėžutė, gulinti prieš Jus ant stalo yra aparatinė dalis, susidedanti iš korpuso ir elektroninių blokų, kurių pagalba ir dirba mūsų kompiuteris. Kitas elementas yra programos, be kurių kompiuteris tik paprasta plastmasės, metalo ir kitų medžiagų krūva.

Tikiuosi supratote, kad aparatinė ir programinė dalis yra kompiuterio pagrindiniai elementai, be kurių neįmanoma apsieiti. Jeigu naujam kompiuteriui eksploatacijos pradžioje nėra ką pakeisti aparatinėje dalyje,  tai su programine įranga vartotojui atsidaro didžiulės galimybės.

Tai kas lėtina kompiuterio darbą? Pradėkime nuo aparatinės dalies. Naujame kompiuteryje kaip taisyklė sumontuoti naujausi ir sparčiausi elektroniniai komponentai. Senesni kompiuteriai su senesniais mazgais yra rimta stabdymo priežastis, tačiau tuos mazgus galima pakeisti į naujesnius ir greitesnius, to pasekoje senas kompiuteris pagreitės.

Su programine įranga visai kita situacija!

Visos programos išnaudoja kompiuterio aparatinius resursus. Tai procesoriaus galingumas, operatyvioji atmintis, netinkama konfigūracija ir t.t visa tai stabdo kompiuterio darbą.

Todėl dabar vartotojui gali atsirasti klausimas: tai kokia programa yra geriausia? Nepatikėsite! O toji, kurios nėra Jūsų kompiuteryje. Sakysite kaip tuomet be programų? Nesupraskite visko tiesiogiai. Be programų tikrai kompiuteris neturi jokios vertės. Kiekvienas vartotojas turi diegti į savo kompiuterį tik jam reikalingas programas.

Sutikite, būtų kurioziškas variantas matyti pradedančiojo kompiuteristo kompiuteryje įdiegtas Adobe Photoshop, Autocad ir daugelį kitų programų, kuriomis vartotojas net nemoka naudotis. Toliau kalbant apie sulėtėjimą reikėtų tarti keletą žodžių apie operacinės sistemos “windows” darbo įpatybes. Toliau operacinę sistemą tekste vadinsiu “OS”

Kas toji OS? Tai pagrindinė kompiuterio programa, kuri valdo aparatinę dalį ir kitas įdiegtas kompiuteryje programas. OS tai labai sudėtingas programinis produktas. Savo darbo eigoje ji pati sukuria sistemoje daugybę papildomų failų, reikalingų jos darbui. Kada ta būtinybė atkrenta tuose failuose, sistema pati juos ištrina. Esant įjungtam kompiuteriui, net neatliekant vartotojui jokių veiksmų, OS vyksta daugybė procesų, naudojančių aparatinės dalies resursus.

Suprantu! Pakolkas nelabai suvokiate kas bendro tarp OS, programinės ir aparatinės dalies. Bet vėliau suprasite, kad tai labai tampriai susiję dalykai. Žinoma būtų galima parašyti punktais: padaryk taip, taip ir taip, bet atsiras žmonės, kurie būtinai paklaus “o kodėl?” Todėl apsišarvokite kantrybe ir straipsnio pabaigoje Jūs jau žinosite tai, apie ką yra nutylima.

Nuo šio momento pasakojimas vyks apie tam tikrų kompiuterio komponentų darbo įpatumus ir to pasekoje susidarys bendras vaizdas, dėl kokių priežasčių kompiuteris praranda spartą.

Manau suprantate, kad kompiuteris informaciją turi kažkur išsaugoti, kur ji neprapuls net jį išjungus. Tai turi būti pastovi duomenų saugojimo sistema. Ši funkcija yra pavesta kompiuterio kietajam diskui (HDD ir SSD). Kas tai per informacija? Tai OS, įdiegtos programos, vartotojo sukurti failai – tekstiniai dokumentai, muzikiniai failai, video, archyvai ir t.t

SSD – tai šiuolaikinis kietasis diskas, turintis ženkliai didesnę spartą nei HDD, bet apie jį vėliau. Pagrindiniai diskai pakolkas yra HDD technologijos turintys gana įspūdingas talpas ir mažesnes kainas.

Tai kas tas HDD ir su kuo jį palyginti? Tiksliausiai būtų lyginti su vinilinių plokštelių grotuvu, kadaise patefonu vadinamu. Būdavo plokštelės, kurias reikėdavo sukti tam tikru greičiu, kad muzika grotų teisingai. Atsimenate – 33, 45 ir 78 apsisukimų per minutę. HDD panašus įrenginys, kuris suka plokšteles, tik žymiai greičiau pvz. 5400, 7200 aps/min.

Į tas plokšteles ir yra įrašoma arba nuskaitoma informacija, bet kadangi tos plokštelės yra sukamos elektriniu varikliuku, tai šis visas įrenginys gaunasi lėčiausias mazgas visame kompiuteryje. Nors tai dar ne didžiausia blogybė. Šią problemą dalinai padeda įveikti kiti kompiuterio aparatiniai elementai (operatyvioji atmintis - RAM) apie tai irgi vėliau.

Dabar pradėkime pildyti mūsų HDD informacija. Jeigu kompiuterį nupirkote su jau įdiegta OS, tai pirmieji failai jau įrašyti į kietąjį diską. Toliau vartotojas diegdamas darbines programas, įkeldamas savo failus palaipsniui užpildo kietojo disko sektorius duomenimis.

Kol HDD naujas ir neužpildytas iki galo visi sekantys įrašomi failai teoriškai pasiskirsto eilės tvarka. Na gerai: “teoriškai” pakolkas atmeskim. Tarkim prieš mėnesį mes įkėlėme į HDD kokios nors “x”programos instaliacinį failą. Po to žinoma kėlėme ir daugiau programų, kurios įsirašė už tos “x” programos. Dar po kokių 3 mėnesių mes atsisiuntėme tos “x” programos naujesnę versiją ir senesnę nutarėme ištrinti.

Kaip žinia visi failai užima diske tam tikrą vietą (matuojama baitais, kilobaitais, megabaitais, gigabaitais ir t.t) Tarkim senoji “x” programa užėmė 10 megabaitų (mb) o į jos vietą norime įkelti naujesnę, užimančią 11 mb.

Iš pirmo žvilgsnio ištrynus seną “x” programą, į tą atsiradusią tuščią vietą turėjo persikelti vėliau išsaugoti failai. Tačiau ne! Sistema nemoka diske taip kilnoti failų. Naujo failo įrašymas vyks sekančiai: prasidės disko nuskaitymas iš pradžių ir radus pirmą tuščią tarpą, atsiradusį dėl senos “x” programos pašalinimo pirmieji naujos programos fragmentai bus rašomi į tą tuščią tarpą.

Kadangi naujoji programa yra ne 10 o jau 11 mb, tai manau suprantate, kad į senosios vietą ji netilps. Likusią dalį sistema įrašys į sekantį surastą tuščią sektorių. Ir dar ne faktas, kad tuo metu, kol dar neprasidės naujo failo įrašymas pati OS nesukurs kokio laikinojo failo, kuris taip pat bus rašomas į tą atsilaisvinusią tuščią vietą. Tokiu būdu atlaisvėjusi 10 mb vieta gali dar sumažėti iki kokių 9 mb.

Manau sekate mintį? Kuo daugiau bus trynimų ir naujų failų įrašymų, tuo daugiau failų fragmentai išsibarstys po visą HDD erdvę ir to pasekoje per kurį laiką kažkoks konkretus failas bus “sudraskytas” ir išmėtytas po visą diską. Paimkit laikraštį ir sudraskykite jį į smulkius  gabaliukus o po to iš to šiukšlyno sudėkite tekstą, kur rašoma apie rytojaus orus. Tokia pati situacija bus ir kietąjame diske. Kol kompiuteris suras prašomą failą, HDD nuskaitymo galvutė chaotiškai lakstys po diską rankiodama tuos sudraskytus fragmentus, gaišdama brangų laiką.

Šis efektas vadinamas failų fragmentacija ir jo atsiradimas yra vartotojo niekaip nevaldomas. Gerai jeigu tai paprasti failai. O jeigu taip susidraskys OS failai? Štai Jums viena iš gana rimtų priežasčių sulėtėjusio kompiuterio. Ilgai krausis OS ir ne ką trumpiau bus vykdomos kitos užduotys.

SSD diskai pagaminti jau pagal kitokią technologiją ir nebeturi jokių judančių detalių. Juose duomenys įrašomi į mikroschemas, kas užtikrina didelį įrašymo – nuskaitymo greitį. Tokiuose diskuose atsiradusi failų fragmentacija mažiau stabdys kompiuterio greitaveiką. Dabar Jūs jau žinote kokią žalą daro fragmentuoti failai.

Sekanti priežastis yra vienu metu paleistų programų procesai. Aiškinant paprasčiau būtų taip: Įdiegta programa į kompiuterį (nors ir nenaudojama) nesėdi tyliai ausis suglaudusi.

Ji kreipiasi į internete esančią gamintojo svetainę ir vykdo tam tikrus procesus – ieško atnaujinimų, gal net perduoda kokius duomenis iš Jūsų kompiuterio, tuo pačiu išnaudodama vis dar ribotus kompiuterio resursus ir internetinį trafiką.

Vartotojai, kurie moka už interneto paslaugas pagal perduotą duomenų kiekį labai greitai pajunta išnaudotą limitą. Ir kada tokių programų idiegta daug, tikiuosi nėra prasmės pasakoti toliau kiek jos pavagia kompiuterio resursų ir internetinio trafiko.

Negalima atmesti ir tokios priežasties – Jūsų kompiuteryje siautėja užsislėpęs virusas, taip pat naikindamas atmintį ir tuo lėtindamas kompiuterį ir gadindamas vartotojo nervus.

Susikaupę nebenaudojami sisteminiai failai (na tie, kuriuos pati OS sukuria) beje ne visada jie patys išsitrina. Todėl jų per laiką susikaupia didelis kiekis, tuo pačiu didina fragmentaciją. Tai dar viena priežastis.

Atsimenate? OS net nenaudojama kuria daug procesų ir laikinūjų failų, ir daug vartotojų teisinasi, kad su kompiuteriu mažai ką daro, o šiukšlių susikaupia labai dideli kiekiai. Sako aš tik laikraštukus paskaitau, yuotubėje pažiūriu video na ir skaipu pakalbu su artimaisiais. Ir Jūs labai klystate manydami, kad tokių veiksmų nepakanka sulėtinti kompiuterio darbą.

Internetinė naršyklė (ta programa su kuria einate į internetą) Mozilla, Chrome, Opera ir t.t surenka visą Jūsų veiklos istoriją ir išsaugoja ją tam tikruose failuose. Per ilgesnį laikotarpį tų įrašų tiek prisikaupia, kad naršyklė nepajėgia greitai startuoti ir vartyti internetinius puslapius.

Pastabus vartotojas turi prisiminti kaip greitai dirbo kompiuteris pradėjus juo naudotis ir kaip juntamai sulėtėjo po kokių 3 – 4 mėnesių intensyvesnio darbo. Ir tai visai ne kompiuterio gedimas o natūrali jo būsena, neatlikus profilaktinių valymo darbų (neturima mintyje dulkių nuvalymas nuo klaviatūros)

Na ir dar ne mažiau svarbi priežastis, tai netinkama kompiuterio konfigūracija – nustatymai.

Žinoma negalima atmesti ir realaus perkaitimo, dėl nepakankamo aušinimo.

Dabar kolegos atrodo papasakojau apie pagrindines priežastis, kurios gadina kompiuteristams nuotaiką ir nepagrįstai lengvina kišenę. Todėl sekantis logiškiausias klausimas būtų, kaip to visko išvengti?

Return to Top ▲Return to Top ▲