Spartiname kompiuterį

Ar gali kompiuteris dirbti greičiau? Ilgametė patirtis teigia – taip! Vardan tiesos derėtų iš karto pasakyti, kad žemiau išdėstyti patarimai galios naujiems ir senesniems kompiuteriams, dirbantiems „windows“ operacinėse sistemose.

Bandantiems prieštarauti, kad aš pirkau kompiuterį prieš mėnesį ir jis dirba pakankamai sparčiai, atsakysime taip:

„Ne faktas, kad Jūs nupirkote „topinį“ šiai dienai kompiuterį (naujas kompiuteris gali būti surinktas iš kelių metų senumo sudedamųjų ir toks įrenginys Jums kainuos vos kelis šimtus eurų)“

Žinoma, jeigu leidote sau išleisti pakankamą sumą pinigų, ir pirkdami konsultavotės su nesuinteresuotu specialistu, pilnai įmanoma, kad nupirkote tikrai dėmesio vertą kompiuterį.

Manau neverta įrodinėti, kad tikrai siuolaikiškas kompiuteris dirbs ženkliai sparčiau už savo pirmtakus. Čia kaip palyginimas „ferari“ su „zaporožiečiu“. Tiesa su kompiuteriais truputį kitokia situacija.

Nepriklausomai nuo „amžiaus“ jis su laiku dirbs vis lėčiau ir lėčiau. Žinoma naujesnės kartos įrenginys „priešinsis“ ilgiau, bet visais atvejais rezultatas bus tas pats.

Apibendrinus darosi aišku, kad naujas ir senesnis kompiuteris palaipsniui praradinės savo spartą. Ir dabar atsiranda pagrįstas klausimas – tai kas tas paslaptingas priešas?

Konfigūracija: (netinkams kompiuterio paruošimas darbui)

Jeigu tai būtų mokslinė disertacija, tai šią temą tektų išplėsti iki begalybės. Tačiau Jūs mieli skaitytojai manau laukiat labiau „žemiškų“ dalykų. Todėl nesiveliant i „teorinius džiunglynus“ pradėkim!

Pasakoti apie kompiuterių, sudedamųjų dalių bei programų veikimo principus ne šito straipsnio tikslas. Be abejo kaip kuriuos terminus teks panaudoti, bet tai bus atlikta palengvintoje formoje.

Taigi, kad pradėti naudotis kompiuteriu mums reikalingas pats kompiuteris ir programos. Jeigu kompiuteris yra realus daiktas, kuri galima paliesti, tai programos visai kitas reikalas. Tai programinis kodas, be kurio neveiks nei vienas kompiuteris. Tam tikslui programa įrašoma į tam skirtą laikmeną kompiuteryje. Taip pat programa gali būti ištrinta iš laikmenos, kada tampa nereikalinga.

Štai mažais žingsneliais priėjome prie vieno pagrindinio kompiuterio mazgo vadinamo „kietuoju disku“. Į jį mes eksploatacijos periode „kišim“ visą užgyventą skaitmeninį (programinį) turtą: operacinę sistemą, nuotraukas, muziką, video, darbines programas ir kitas gėrybes.

Kietieji diskai šiuo metu gaminami 2 tipų: HDD ir SSD technologijų. SSD – tai šiuolaikiniai labai spartūs diskai, bet apie juos vėliau. Senesni kompiuteriai „apginkluoti“ HDD diskais, kurie yra pakankamai talpūs ir leidžia saugoti didelius kiekius informacijos.

Bet šio tipo diskai turi didžiulį trūkumą: dėl savo technologinių įpatybių yra patys lėčiausi kompiuteryje elementai, todėl juose informaciją derėtų kaupti tam tikru būdu.

Dabar pats laikas trumpam grįžti prie operacinės „windows“ sistemos: Tai pagrindinė programa, kuri valdo visą elektroninę ir mechaninę kompiuterio dalį. Taip pat vartotojo įdiegtas darbines programas. Ir dabar dėmesio!

Vaizdžiai pasakius „windows“, tai programa „tironas“, netoleruojanti savo kieme papildomų programų ir vartotojo laikomų failų, yra ir tam tikrų išimčių. Tačiau būdama uždarame kieme puikiai pasiekia ir už jos ribų laikomą informaciją.

Ir dabar žinant šį faktą, kyla klausimas – kur įdiegti operacinę sistemą? O čia viskas paprasta! Diegiant OS (operacinė sistema) mūsų laikmenoje HDD programiškai reikia atskelti tam tikrą dalį disko talpos (tai atliks meistras) ši operacija numato kelis klaviatūros klavišų paspaudimus.

Tokiu būdu fizinis diskas bus padalintas į 2 loginius diskus „C“ ir „D“. Praktika parodė, kad „C“ diskui pakanka nuo 80 iki 120 Gigabaitų vietos, kur ir bus įdiegta OS – optimalus 100 Gb. Likusi disko talpa bus paskirta diskui „D“, kuriame vartotojas galės laikyti savo informaciją. Taip pat ir portatyvines programasNuoroda atsidarys naujame langeNuoroda atsidarys naujame lange

Žinoma galimi variantai, kada kompiuteryje yra daugiau nei vienas diskas, tuomet derėtų išmintingai paskirstyti laikmenų erdvę. Šiuo klausimu galiu pakonsultuoti.

Atlikti veiksmai bus nukreipti kompiuterio greitaveikai ir laikomų failų saugumui. Tokią operaciją galite atlikti bet kada, tik neatlikus to kompiuterio eksploatacijos pradžioje teks pasirūpinti išsaugoti anksčiau sukauptus failus. Tiesa save gerbiantis meistras, atlikdamas disko dalinimą turėtų pasirūpinti Jūsų failų saugumu.

Sekantis žingsnis numato senesnio kompiuterio ženklų paspartinimą padarius finansinę injekciją. Tam reikėtų pakeisti lėtapėdį HDD į SSD diską ir jame įdiegti OS. Na ir padidinti operatyviosios atminties kiekį iki 8 Gb, jeigu tai palaikys pats kompiuteris. Tokiu būdu iš kompiuterio elektronikos išgausite maksimalią greitaveiką.

Tolimesnis žingsnis pagreitinti kompiuterio darbą yra atlikti programinį valymą, (pageidautina naudoti profesionalias programas).

Failų defragmentacijaNuoroda atsidarys naujame langeNuoroda atsidarys naujame lange taip pat duos ženklų gretaveikos prieaugį. Būtina patikrinti virusų veiklą ir ijungtas OS tarnybas.

Visą programinį spartinimą geriau pavesti specialistui, juolab tai galima atlikti distanciniu būdu, nevežant kompiuterio į dirbtuves pas meistrą.

Perkėlus sisteminius aplankus „atsiuntimai, dokumentai, video, audio, paveiksliukai ir darbastalis į „D ar E“ diską, bus atlaisvintas sisteminis diskas „C“, kas pridės dar saugumo ir greitaveikos Jūsų kompiuteriui.

Dar greitesniam darbui vertėtų išjungti nereikalingas programas iš autopaleisties, kurios pačios startuoja tik įjungus kompiuterį.

Ir desertui: nebūkit tipiniai lietuviai – neinstaliuokite į savo kompiuterius programų, kuriomis net naudotis nemokate, jos ir nepaleistos naudoja daug kompiuterio resursų. Kaip matote priemonių komfortiškai dirbti yra tikrai daug.

O pajusti problemas manau nėra sunku: lėtai kraunasi kompiuteris, vangiai atidarinėjami puslapiai internete, ilgai atidaro direktorijas su Jūsų failais ir begalės dar kitų simptomų.

Žemiau parodytame paveikslėlyje matote mano kompiuterio diskų paskirstymo konfigūraciją:

hddArtimiausiu metu bus pridėta video pamoka su šito paveiksliuko komentavimu

Return to Top ▲Return to Top ▲