Pereiti prie turinio

O čia kaip tame anekdote. Nėra ką galvoti, pradėkite purtyti.

Gamtinė žemdirbystė iš principo keičia seną mąstymą. Žmonės dešimtmečiais kasinėjo savo sklypus ir šventai tikėjo, kad savo žemei darė didžiulę paslaugą. Aš pats per savo „sodininkavimo karjerą“ esu pervertęs ne vieną dešimtį tonų dirvožemio, žmona išravėjusi taip pat ne vieną toną piktžolių. Ir dabar lygindamas su gamtinės žemdirbystės metodika padariau išvadą: „TEGYVUOJA BEPRASMIS KOLŪKIEČIO DARBAS!!!“

Tiesa apie gamtinę žemdirbystę teko girdėti pakankamai seniai, tačiau realiai užsiėmėme ja prieš 4 metus, kada prisidėjo dar vienas iš tėvų paveldėtas sodo sklypas. Kol buvome jaunesni žinoma tas vergiškas darbas dar taip neišsunkdavo, bet persiritus per 50 metų manau daugelis neatsisakytų pasilengvinti sau darbą ir lepinti save ekologiškais vaisiais ir daržovėmis.

Būtent gamtinė žemdirbystė siūlo žymiai lengvesnius ir mūsų žemei naudingesnius darbo metodus. Pradėję taikyti šią metodiką, atsisakysime žemės kasimo, dažno laistymo ir ravėjimo. O tai tikrai atima didžiąją dalį mūsų energijos. Ir svarbiausia grąžinsime savo žemei pirminį derlingumą ir sveikatą.

Gyvenime nesu teoretikas, bet nors trumpai aprašysiu savo supratimą. Nereikia būti Salemonu, kad suprasti, jog žemės paviršiuje, skirtinguose gyliuose gyvena ir skirtingos bakterijos, priimančios tam tikrą vaidmenį žemės struktūros ir derlingumo gerinime.

Ariant arba kasant žemę, mes tas prisitaikiusias prie tam tikro gylio bakterijas tiesiog pražudome ir savo rankomis aliname žemę, nutraukdami natūralius žemės atsistatymo procesus. Žinau! Daugeliui iš Jūsų atsiras noras pasakyti, kad visą gyvenimą kasėme ir kažką užaugindavome. Bet kokia kaina tai buvo siekiama? Tonos trąšų, besaikis laistymas ir po kiekvieno lietučio žemės purenimas.

Pirmais metais mums pradėjus praktikuoti gamtinę žemdirbystę vyresnės sodo kaimynės beveik atviru tekstu kėlė pirštą prie smilkinio, tačiau jau kitą pavasarį ta pašaipi šypsenėlė dingo nuo jų veidų, kada iš po žiemos atėjęs į sodą be didelių pastangų sukišau ranką iki alkūnės į nejudintą žemę. Ji buvo puri ir gyva, nes atsirado sliekai – gyvos žemės indikatoriai.

Ir dabar, kada savo akimis pamačiau, kad tai puikiai veikia, nutariau ir su Jumis pasidalinti savo klaidomis ir pasiekimais. Žinoma jeigu leistis į teorinius išvedžiojimus tai galima šį tekstą išplėsti iki ne vieno monitoriaus ekrano. Tačiau man labiau patinka praktika todėl siūlau negaišti brangaus laiko ir eiti į "Tinklaraštį" viršutiniame tinklapio meniu

Sveiki atvykę į mūsų sodą